VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)

Šitos apžvalgos tikslas – apžvelgti biudžetinės klasės („entry-level“) veidrodinius fotoaparatus ir pamėginti padėti Jums apsispręsti, kuris gi iš šiandien dienai esamų pigiausių DSLR‘ų būtų pats tinkamiausias Jūsų poreikiams.

Savo apžvalgai pasirinkau sekančius modelius, tai: Canon EOS 1000D, Nikon D3000, Olympus E-450, Pentax K-m ir Sony Alfa 230. Visi šie modeliai pasižymi gana vienodomis pagrindinėmis charakteristikomis (turi 10-ies mln. efektyvių vaizdo taškų jutiklius, galimybę dirbti prie 1600 ar net 3200 ISO reikšmių, pasiekia ~3 kadrų per sekundę fotografavimo spartą, yra pigiausi savo gamintojo asortimento linijoje ir pan.) bei kainomis, kurios svyruoja apie 1500Lt. Todėl pabandysiu kiekvieną iš modelių apžvelgti kiek plačiau.

Jau daug metų iš eilės rinkos lyderis yra Canon, todėl manau, kad nieko keisto, jog apžvalgą pradėsiu būtent nuo šio gamintojo. Pabandykime išsiaiškinti šios kompanijos populiarumo priežastis.

Privalumai (kodėl už):

  • Testai rodo, kad Canon modelių nuotraukų kokybė yra viena iš geriausių savo klasėje;
  • Dėl Canon produkcijos populiarumo Lietuvoje, nesunku gauti tiek naujų, tiek naudotų priedų šios firmos fotoaparatams, o nebereikalingus – parduoti.

Trūkumai (kodėl prieš):

  • Žemesnės klasės Canon modeliai pasižymi menkesnėmis konfigūravimo galimybėmis bei funkcionalumo apribojimais;
  • Canon asortimente jaučiamas ryškus kokybinis atotrūkis tarp pigesnių ir brangesnių objektyvų.

Canon EOS 1000D – tai vienas šiuo metu populiariausių veidrodinių fotoaparatų savo klasėje. Ir to priežastys akivaizdžios, visų pirma – Canon kompanija yra rinkos lyderis ir niekas nepaneigs to fakto, jog daugelis renkasi šį fotoaparatą vien dėl to, antra – šiandien dienai, tai vienas pigiausių skaitmeninių veidrodinių fotoaparatų (DSLR) su visomis funkcijomis (pvz., „Live View“ funkcija, pilnais rankiniais nustatymais sistema ir pan.) būtinomis veidrodiniai fotografijai. Tačiau gerai paieškojus, galima surasti ir prie ko prisikabinti. Visų pirma, į akis krenta ne itin kokybiška Canon EOS 1000D korpuso plastmasė. Kalbant apie standartines komplektacijas, galima pastebėti, kad ne taip ir seniai pasirodė jose pasirodė (ko iki tol nebuvo) objektyvai jau su įmontuota stabilizacija. Pats sprendimas įmontuoti stabilizaciją į objektyvą technologiškai gal ir yra tobulesnis, tačiau visa tai atsiremia ir į finansus, t.y. kiekvieną kartą perkant objektyvą atsiranda dilema – pirkti pigesnį be stabilizacijos ar kur kas brangesni objektyvą su stabilizacija. Kompanijos Olympus (išskyrus E-4xx klasės modelius), Pentax bei Sony nuėjo kitu keliu ir įmontavo vaizdo stabilizaciją į korpusą, kas už šią funkciją leidžia mokėti tik kartą – įsigyjant „kūnelį“.

Nikon yra viena pirmųjų kompanijų, pagaminusių optinį įrenginį jau 1917 metais. Šiandien dienai, firma Nikon galima laikyti pagrindine Canon konkurente gamintoja, tiek tarp mėgėjiškų, tiek ir tarp profesionalių veidrodinių fotoaparatų. Žemiau pateikti pagrindiniai kompanijos privalumai ir trūkumai.

Privalumai (kodėl už):

  • Didelis priedų pasirinkimas, tiek naujų, tiek naudotų. Neproblematiškas nebereikalingų priedų realizavimas;
  • Gaminami modeliai pasižymi plačiomis konfigūravimo bei funkcionalumo galimybėmis.

Trūkumai (kodėl prieš):

  • Didesnės priedų kainos (ypač aukštesnės kokybės), nei konkurentų;
  • Biudžetinės klasės veidrodiniai fotoaparatai negali dirbti su objektyvais be AF (auto fokuso) variklio, t.y. tokius objektyvus galima naudoti tik rankinio fokusavimo režimu.

Nikon D3000 – tai taip pat yra šiuo metu vienas populiariausių modelių tarp biudžetinių veidrodinių fotoaparatų. Lyginant su pagrindiniu konkurentu Canon 1000D, galime pastebėti rimtesnį korpusą, didesnį LCD ekraną (3 coliai prieš likusių 2,5), AF sistema su 11 fokuso taškų (prieš 7 fokuso taškus Canon AF sistemoje). Panagrinėjus charakteristikas, pasidaro aišku, jog ir įmontuota vidinė blykstė yra galingesnė. Kalbant toliau apie privalumus bendrai, galima pabrėžti Nikon D3000 turi didžiausią vaizdo jutiklį savo segmente, kas leidžia išnaudoti fotografavimą išplėstiniame ISO diapazone iki 3200. Kitaip sakant, nuotraukos padarytos esant aukštoms ISO reikšmėms bus kokybiškiausios. Svarbu paminėti, kad standartinėje komplektacijoje Nikon D3000 jau turi objektyve įmontuoja vaizdo stabilizacijos sistemą. Aišku, labai keista, kai gana neseniai išleistas modelis, neturi sparčiai populiarėjančios funkcijos „Live View“ (galimybe fotografuoti matant vaizdą per ekranėlį), kuria gali pasigirti tiek Canon, tiek ir Olympus pigiausi modeliai.

Sony – gerai žinomas ir išreklamuotas vardas pasaulyje, savo gaminamą produkciją papildęs ir veidrodiniais fotoaparatais. Gali pasirodyti, kad Sony yra naujokė, tačiau iš tikrųjų po šiuo ženklu slepiasi anksčiau gerai žinomas fotoaparatų gamintojas – Minolta. Dabartinis Sony veidrodinių fotoaparatų asortimentas yra labai platus ir apima visą gamą nuo mėgėjiškų iki profesionalių modelių. Todėl pažiūrėkime kuo šis gamintojas galėtų būti patrauklus veidrodinės fotografijos mėgėjams.

Privalumai (kodėl už):

  • Platus veidrodinių fotoaparatų asortimentas, net gi biudžetinėje klasėje;
  • Tinka senesni Minolta sistemos objektyvai.

Trūkumai (kodėl prieš):

  • Mažesnis priedų pasirinkimas parduotuvėse, nekalbant jau apie „second hand“ rinką;
  • Kokybiškesnis objektyvai yra gana brangūs.

Sony A230 – tai taip pat pradinio lygio Sony veidrodinis fotoaparatas, kuris iš esmės mažai kuo skiriasi nuo ankstesnės Sony A200 versijos, todėl ir visi privalumai, nors ir patobulinti, bet iš esmės paveldėti iš Sony A200. Esminis privalumas, tai galimybė naudotis ne tik senesniais Minolta kompanijos objektyvais, bet ir specialiai Sony sistemai „Carl Zeiss“ pagamintais, aukštos klasės objektyvais, neprieinamais kitų sistemų naudotojams. Dar vienas privalumas, tai mechaninė stabilizacija (įmontuota korpuse), kuri remiasi jutiklio poslinkiu kompensuojant rankos virpesius, todėl ši funkcija prieinama su bet kuriuo naudojamu objektyvu, t.y. ši funkcija veiks neatsižvelgiant į tai, objektyvas turi stabilizaciją ar ne.
Sony AF sistema, taip pat nusipelno pagyros – 9 fokuso taškai solidžiai atrodo, net šalia Canon, ir Nikon AF sistemų, atitinkamai – 7 ir 11 fokuso taškų.
Tačiau minėtiems rinkos lyderiams Sony nusileidžia, nors ir nežymiai, fotografavimo sparta (3 kadrai/s. prieš 2,5kadrus/s.) bei mažesniu nei Nikon LCD ekranėliu (3 coliai prieš 2,5). Neturi šis modeliukas ir vis labiau į madą įeinančios „LiveView“ funkcijos. Toliau kalbant apie trūkumus, būtina pabrėžti Sony blogesnį nei konkurentų darbą prie aukštų ISO reikšmių, nekalbant jau apie tokius subjektyvius dalykus kaip menu ir ergonomika, kuri šioje klasėje, mano nuomone, yra prasčiausia.

Pentax taip pat ne mažiau žinoma firma foto pasaulyje, turinti ne mažą dalį veidrodinių fotoaparatų rinkos. Tiesa, ta užimama rinkos dalis (tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje bendrai) nėra tokia žymi kaip kad Canon ar Nikon, tačiau dėl trečios vietos „po saule“ Pentax nuolat varžosi su Olympus ir Sony gaminiais. Pažiūrėkime kuo gi ši kompanija gali būti patraukli (arba ne), naujiems vartotojams.

Privalumai (kodėl už):

  • Ergonomiški ir tvirti (dažnai atsparūs dulkėms ir vandeniui) korpusai;
  • Gana platus neoriginalių priedų pasirinkimas.

Trūkumai (kodėl prieš):

  • Dažnai pasitaikantys naujų modelių AF sistemų trūkumai (dėl greičio ar tikslumo);
  • Tarp biudžetinės klasės veidrodinių fotoaparatų, vienintelis gamintojas leidžiantis fotoaparatus „varomus“ 4xAA tipo elementų energija, kas šiuo atveju gali būti tiek privalumas, tiek ir trūkumas.

Pentax K-m – tai dar vienas pradinio lygio veidrodinis fotoaparatas, pasižymintis 10 megapikselių vaizdo jutikliu, kompaktiškesniu nei ankstesnė versija (t.y. K200D) korpusu. Kompaktiškesnio korpuso išleidimas lėmė ir tai, kad Pentax K-m prarado viršutinį LCD ekraną, kas mano galva ankščiau buvo vienas iš išskirtinių šio gamintojo bruožų tarp biudžetinės klasės veidrodinių fotoaparatų. Vienas stipriausių Pentax K-m arkliukų – tai stabilizacijos sistema korpuse, apie kurios suteikiamus privalumus minėjau kiek ankščiau, apžvelgdamas Canon, Nikon ir Sony modelius. Dar vienas privalumas, galimybė dirbti prie aukštų ISO reikšmių (iki ISO 3200), kas leidžia fotografuoti net ir esant prastesnėms fotografavimo sąlygoms, todėl mėgstantiems fotografuoti be blykstės, t.y. su natūraliu apšvietimu, tai yra labai patrauklus pasirinkimas.
Kalbant apie fotoaparato trūkumus, labai svarbu paminėti, jog šis modelis maitinamas AA tipo elementais, todėl norint, kad fotoaparatas išliktų ilgiau darbingas, reiktų pagalvoti ir apie pakraunamus elementus. Tradiciškai esama nusiskundimų dėl AF darbo prietemoje (fokuso sistema tiesiog nepagauna norimo objekto ir „grybauja“) bei WB balanso veikimo auto režimu (pvz., fotografuojant su vidine blykste).

Olympus – tai Japonų kompaniją, savo veiklą pradėjusi dar 1918 metais. Pagrindinis ir esminis šio gamintojo skirtumas lyginant su konkurentais, tai 4/3 formatas, kuris kardinaliai skiriasi nuo kitų gamintojų.

Privalumai (kodėl už):

  • Technologija leidžianti gaminti kompaktiškus fotoaparatus ir objektyvus;
  • Kokybiški ir pakankamai šviesus kintamo židinio nuotolio objektyvai.

Trūkumai (kodėl prieš):

  • Dėl mažesnio jutiklio, santykinai prastesni rezultatai dirbant prie aukštų ISO reikšmių
  • Mažas neoriginalių priedų pasirinkimas lyginant su konkurentais

Olympus E-450, galima laikyti tik kosmetiniu E-420 atnaujinimu – buvo patobulintas vaizdo apdorojimo procesorius, išplėsta tarpinė atmintis, pagerintas LCD ekranas bei pridėti trys „meniniai“ filtrai. Todėl turintys Olympus E-420 gali dar neskubėti atnaujinti savojo modelio. Kita vertus tiems, kas vis dar bando apsispręsti, kurį iš veidrodinių fotoaparatų pasirinkti, galima drąsiai pasakyti, jog jeigu Jūs ieškote pačio kompaktiškiausio veidrodinio fotoaparato, turinčio visas modernias funkcijas (kaip „Live View“ ar  „face detection “), lengvai suprantamą fotoaparato valdymą – Olympus E-450 kaip tik Jums.
Tiesa, šis modelis neturi integruotos vaizdo stabilizavimo sistemos, todėl tai apriboja objektyvų pasirinkimo galimybes ateityje, nors objektyvus su stabilizacija tinkančius 4/3 sistemai gamina tiek Leica, tiek ir Pansonic, tačiau jie ganėtinai brangūs. Tik 3 fokusavimo taškai irgi gali pasirodyti per kuklu, palyginus su konkurentų 11, 9 ar 7 fokuso taškų AF sistemomis. Galiausiai mažas korpusas, taip pat gali būti traktuojamas ne tik kaip privalumas, bet kaip ir trūkumas – taip vadinamo „grip‘o“ nebuvimas gali atrodyti nepatogus didesnę ranką turinčiam žmogui, nors kita vertus tokios konstrukcijos (t.y. su „grip‘u“) veidrodiniai fotoaparatai atsirado ne taip jau ir seniai.

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 10.0/10 (1 vote cast)
Geriausias veidrodinis fotoaparatas už 1500lt, 10.0 out of 10 based on 1 rating
Be Sociable, Share!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *