VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 8.1/10 (23 votes cast)

Tęsiu pradėtą temą – vėl pakalbėsime apie fotoaparatų priedus, tik šįkart ne apie tokius būtinus kaip atminties kortelė ar akumuliatorius, o antraeilius, kaip stovai, filtrai objektyvams ir panašiai.

Jei dar neskaitėte, rekomenduoju pradėti nuo pirmosios straipsnio dalies – Nusipirkau fotoaparatą, kas toliau? I – Būtiniausi priedai .

Stovas

Kam apskritai jis reikalingas? Stovas yra neatsiejama profesionalaus fotografo įrangos dalis, jis padės gauti ryškias nuotraukas naudojant ilgesnius išlaikymus, tik turėdami stovą galėsite užsiimti naktine fotografija (Einame į tamsą su fotoaparatu – nakties fotografija), taip pat jis pagelbės darant ilgas fotosesijas vienoje vietoje – nereikės laikyti sunkaus veidrodinio fotoaparato su objektyvu rankose. Taip pat turėdami stovą galėsite be problemų užsiiminėti panoramine ar HDR fotografija. Panaudojimo galimybių stovas turi tikrai daug, negana to, turint tvirtesnį ir sunkesnį, galima ir juo apsiginti 🙂 O kaip išsirinkti tokį, kad ir kokybė tenkintų, ir kaina?

Stovų būna įvairiausių, nuo paprasčiausių vienakojų iki programuojamų skirtų specialiai panoramų fotografavimui. Prieš jį perkant derėtų žinoti kam daugiausiai stovą naudosite. Jei jo dažnai naudoti nežadate, jei tiesiog norite porą kartų per mėnesį išeiti į lauką padaryti naktinį peizažą, tuomet pakaks ir paprasčiausio varianto, kaip Velbon CX-444, tokiu atveju juk svarbiausia yra trumpam stabiliai pastatyti fotoaparatą. Kokie tokio stovo minusai? Visų pirma tai prastas stabilumas. Stovas yra lengvas, taip pat neturi galimybės svoriui padidinti, dėl to pakaks šiek tiek stipresnio vėjo ir jis bus sujudintas. Kitas minusas – primityvi galva, kuri pasižymi tik elementariomis funkcijomis, joje nėra galimybės fotoaparato nukreipti vertikaliai (na, yra, tačiau matytis stovo kojos), taip pat ir nėra galimybės fotoaparato atsukti tiesiai į dangų. Taigi, stabilumas ir galvos funkcionalumas yra dvi svarbiausios stovo savybės į kurias reiktų atkreipti dėmesį perkant.

Reiklesnis vartotojas turėtų atkreipti dėmesį į Manfrotto MK393-H stovą, kuris nors ir būdamas lengvas yra ganėtinai stabilus, taip pat turintis funkcionalesnę galvutę ir yra kokybiškiau, tvirčiau surinktas. Na, o jei stovą žadate naudoti ypač dažnai, jei Jus domina makro ar panoraminė fotografija, tuomet atkreipkite dėmesį į  Vanguard Alta 234AP ir PH-22 galvutės komplektą, kuris pasižymi ypatingu funkcionalumu bei pakankamai žema kaina, kaip tokios kokybės produktui.

Paminėjau stovo ir galvutės komplektą, turbūt iškilo klausimas, ar būna stovai ir galvutės atskirai? Taip, būna, ir kartais pačiam išsirinkti stovą ir atskirai – jam galvutę, yra protingiau, tačiau tą darant reikia gerai žinoti ko Jūs iš stovo ir galvutės norite. Dažniausiai pats trikojis poreikius tenkina, tačiau trūksta funkcionalumo galvutėje, tuomet perkama pastaroji atskirai  – taip pigiau, jei trikojis nekelia problemų.

Nepaminėti liko iš pirmo žvilgsnio keisti ir nepritaikomi vienakojai stovai. Kam jie skirti? Iš esmės tai stabilumui padidinti ir rankų apkrovos sumažinimui, jei naudojamas sunkus fotoaparato ir objektyvo derinys. Naudodami vienakojį galite fotografuoti naudodami 1/15 išlaikymą nebijodami susiliejusių kadrų. Vienakojai yra dažnai naudojami sporto fotografų, kadangi jie mobilūs bei lengvi. Šie stovai kainuoja mažiau palyginus su trikojais, tad siūlyčiau nepagailėti ~150 Lt ir įsigyti patikimą produktą, kuris atlaikys daugumą išbandymų, ir dar bus tinkamas gynybai 🙂 Galimas variantas – Manfrotto 679B.

Filtrai

Dalis jų yra populiarūs ir dažnai naudojami, kiti, atsiradus skaitmeninei fotografijai, yra savo paskirtį praradę, faktas vienas – jų yra be galo daug. Atkreipsiu dėmesį į keletą populiariausių ir dažniausiai naudojamų filtrų tipų.

Tiesa, pasakau iš anksto – pirkdami filtrą žinokite savo objektyvo pirmojo lęšio skersmenį, nes filtrai ne guminiai ir jų uždėti ant didesnio ar mažesnio objektyvo, nei jie yra pritaikyti, nepavyks.

Visa laimė, jog uždėtas UV filtras

Visa laimė, jog uždėtas UV filtras

UV\skylight filtrai pagal paskirtį saugo fotoaparatą nuo ultravioletinių spindulių, tačiau praktinė jų paskirtis yra tik viena – apsaugoti objektyvo lęšį nuo subraižymų. Apsauga nuo ultravioletinių spindulių iš esmės yra aktuali tik fotografuojant į juostelę, kadangi pastaroji, dėl įvairių cheminių procesų vykstančių šviesos registravimo ir ryškinimo metu, kartais sukuria vaizdinius artefaktus paveikta ultravioletinių spindulių. Šiuolaikinis skaitmeninis vaizdo sensorius tokių artefaktų nekuria. Bet kokiu atveju, UV filtrą įsigyti yra naudinga dėl minėtos apsaugos nuo subraižymų, juolab kad jie kainuoja išties nedaug lyginant su objektyvu.

Kairėje - be poliarizacinio filtro, dešinėje - su.

Poliarizaciniai filtrai yra vieni populiariausių ir yra naudojami visų „peizažistų„. Jei trumpai, teorinė šių filtrų paskirtis yra atspindėti išsisklaidžiusią šviesą. Kaip tas pastebima praktikoje? Nuotraukose nelieka įvairių atspindžių ant stiklo paviršių, fotografuojant tolimas panoramas atsikratoma rūko ir toli esantys objektai tampa ryškesni, dangus nuotraukose tampa sodresnis, fotografuojant vandenį matomi gilesni jo sluoksniai, ir apskritai, kokybiškas poliarizacinis filtras nuotraukas papildo sodresnėmis, akiai patrauklesnėmis spalvomis. Tiesa, reiktų nepamiršti, jog poliarizacinio filtro efektas pastebimas tik esant intensyviai saulės šviesai, fotografuodami sutemus ar patalpose, skirtumo nepastebėsite. Kokybiškas poliarizacinis filtras kainuoja apie 500 Lt, pigesni variantai norimo efekto gali ir nesuteikti.

Dariaus Karlikauskio IR fotografija

Dariaus Karlikauskio IR fotografija

IR arba infraraudonųjų spindulių filtrai blokuoja matomą šviesą ir praleidžia infraraudonąją šviesą, kuri žmogaus akiai nėra matoma, tačiau yra spinduliuojama įkaitusių kūnų. Skaitmeniniai fotoaparatų sensoriai šią šviesą registruoja, tačiau kad nuotraukose spalvos nebūtų iškraipytos, prieš juos dedami filtrai blokuojantys IR spindulius, dėl to norint gauti nuotrauką iš IR spindulių reikia naudoti regimąją šviesą blokuojantį ir tik IR spindulius praleidžiantį filtrą. Tiesa, dėl IR spindulius blokuojančio filtro esančio fotoaparate teks naudoti ilgus išlaikymus, kitaip sensorių pasieks pernelyg mažai IR spindulių. Naudojant šiuos filtrus gaunami labai įdomūs ir neįprasti vaizdai. Nors žinoma, kad Jums rezultatas išgautas naudojant minėtą filtrą patiks, niekas garantuoti negali, dėl to siūlyčiau iš pradžių į jį pernelyg daug neinvestuoti. Įsigykite kokią „pigieną“ pasibandymui, o jei rezultatas patiks ir nuspręsite, jog toks filtras Jums bus naudingas – pataupykite geresniam.

Naudojant ND filtrą gauta Valiaus Kanclerio fotografija

Naudojant ND filtrą gauta Valiaus Kanclerio fotografija

ND arba neutralūs tamsinantys filtrai yra naudojami ekspozicijos trukmei didinti. Šie filtrai neįtakodami spalvų balanso sumažina į fotoaparatą patenkantį šviesos srautą dėl ko juos naudojant galima netgi šviesią dieną fotografuoti ilgesniu išlaikymu ir gauti švarias, neišdegusias nuotraukas. Paprastai šie filtrai mažina į fotoaparatą patenkantį šviesos srautą 2, 4 ar 8 kartus. Pavyzdžiui jei normaliai ekspozicijai reikės 1/60 išlaikymo, naudodami 2x tamsinantį filtrą galėsite fotografuoti 1/30 išlaikymu. Dažnai yra naudojami keli tokie filtrai siekiant išgauti didesnį tamsinimo efektą. ND filtrai daugiausia naudojami dienos peizažų mėgėjų, automobilių fotografų (galima naudoti ilgesnį išlaikymą ir sekant važiuojantį automobilį išgauti kryptingai išsiliejusį foną), portretų fotografų naudojančių ypač šviesius objektyvus (pavyzdžiui f/1,2), kad būtų galima fotografuoti atvira diafragma dieną. Pirkdami ND filtrą verčiau išleiskite apie 200 Lt ir įsigykite tolygiai tamsinantį, spalvų neiškraipantį produktą, kadangi pigūs filtrai iš Kinijos dažniausiai iškraipo spalvas.

Graduated filtras, kairėje - tamsioji filtro pusė apačioje, dešinėje - atvirkščiai.

Graduated filtras, kairėje - tamsioji filtro pusė apačioje, dešinėje - atvirkščiai.

Graduated filtrai taip pat yra tamsinantys, tačiau netolygiai – viena filtro pusė tamsesnė, nei priešinga. Tamsumas tokiame filtre pereinantis. Populiariausia tokių objektyvų paskirtis, tai fotografuojant peizažus patamsinti dangų ar saulę. Filtro perėjimo linija suderinama su horizonto linija ir taip išgaunama tiek neperšviestas dangus, tiek aiškiai išeksponuota žemė. Šių filtrų efektą galima atkartoti naudojant nuotraukų redaktorius, tokius kaip Photoshop, tačiau gautas rezultatas vis tik neatrodys taip natūraliai, kaip padarytas naudojant gradientinį filtrą. Tokie filtrai kainuoja nemažus pinigus, tad rekomenduočiau pasieškoti pigesnio varianto. Reikalas tas, kad greičiausiai šį filtrą panaudosite porą kartų, o tada jis liks mėnesiams gulėti fotoaparato dėkle, kadangi jį pritaikyti išeis pakankamai retai, nebent esate užsidegęs „peizažistas„. Pastaruoju atveju filtrui pinigų negailėkite, kadangi, kaip ir ND filtrų atveju, pigūs variantai tamsindami dažniausiai iškraipo spalvas.

Blenda

Viršuje nuotrauka daryta be blendos, apačioje - su

Viršuje nuotrauka daryta be blendos, apačioje - su

Blendos naudojamos vadinamųjų lens flare panaikinimui nuotraukose. Kuomet šviečia intensyvi saulė, netgi nepatekdama į kadrą ji gali jame palikti savo pėdsaką sukurdama lens flare. Uždėjus blendą objektyvo lęšių nepasiekia šviesa nepatenkanti į kadrą. Kiek blenda iš esmės reikalinga? Jei neužsiimate profesionalia architektūros ar peizažų fotografija, kuomet bet kokie saulės sukurti artefaktai gali viską sugadinti, tuomet blenda Jums bus labiau naudinga kaip kietas atributas, nei praktiškai panaudojamas įrankis. Kaip fotografai juokauja, blendą užsidėjus lengviau panas kabint 🙂 Turėkite omenyje, kad fotografuojant patalpoje blenda 99,99% atvejų neduos absoliučiai jokio rezultato, tad jei panų kabinimas Jums neaktualus, ją naudokite tik lauke esant intensyviai šviesai.

Dažniausiai objektyvai komplektuojami kartu su blenda, jos įsigijimu paprastai nereikia rūpintis. Na, o jei taip nutiko, kad turimą blendą pametėte ar įsigijote objektyvą be jos, žinodami objektyvo modelį galite užėję į fotoprekių parduotuvę išsirinkti naują. Nepamirškite rinkdamiesi blendą kartu pasiimti ir objektyvo, kad galėtume vietoje patikrinti ar blenda Jūsų objektyvui tikrai tiks.

Atšvaitai

Renkantis atšvaitą reiktų žinoti tris jų savybes į kurias reikia atkreipti dėmesį perkant pastarąjį, tai dydis, forma ir spalva.

Kuo atšvaitas didesnis, tuo daugiau šviesos jis atspindi ir išsklaido, paprasta. Mažas atšvaitas sukurs labai mažą saulės zuikutį, tuo tarpu naudodami ypač didelį galėsite netgi apšviesti visą žmogų.

Atšvaito forma realiai jokios reikšmės neturi, tai pagrinde asmeninis interesas. Pirkdami atšvaitą jį išsipakuokite ir nuspręskite kokios formos jis Jums yra patogiausias.

Spalva yra pagrindinis kriterijus į kurį reikia atsižvelgti perkant atšvaitą:

  • Auksinis labai šiltina šviesą, jis naudingas bandant sukurti saulėlydžio atmosferą.
  • Sidabriniai atšvaitai spalvos visiškai neįtakoja, jie tiesiog atspindi šviesą ir yra naudojami apšviesti reikalingas zonas.
  • Sidabriniai su auksinėmis linijomis pagrinde atspindi šviesą, kaip ir įprastas sidabrinis atšvaitas, tačiau tuo pačiu ją šiek tiek pašiltina, kas kartais maloniai papildo fotografiją.
  • Balti reflektoriai daugiausia naudojami šešėlių panaikinimui, jie atspindi mažiau šviesos, nei sidabriniai, jų atspindėta šviesa yra mažiau intensyvi ir labiau minkšta.
  • Permatomi reflektoriai nelabai galėtų vadintis reflektoriais – jie šviesos neatspindi, jie ją tiesiog suminkština. Kuomet studijoje naudojamos blykstės, kartais iš jų einanti šviesa būna pernelyg aštri, permatomas reflektorius suminkštins šviesą.
  • Juodi reflektoriai, kaip ir permatomi, nelabai gali vadintis reflektoriais – jie šviesos taip pat neatspindi, jie ją blokuoja. Tokie įrankiai naudojami įvairiai nuo sienų, ar kitų paviršių, atsimušančiai šviesai blokuoti ir sukurti tvarkingesnį apšvietimą fotografijoje.
  • Mėlyni ir žali reflektoriai iš esmės nėra reflektoriai, tai fonai, jie tiesiog kartais būna įpakuoti reflektorių komplektuose. Naudojant mėlyną ar žalią foną yra padaroma objekto fotografija, o vienspalvis fonas vėliau užpildomas kompiuterio pagalba.

Dar vienas dalykas – pirkdami atšvaitą pasidomėkite ar kartu bus komplektuojamas ir stovas jam, jei manote kad tokio Jums gali prireikti. Stovas atšvaitui yra vienintelė išeitis, kuomet neturite asistento, kuris atšvaitą galėtų palaikyti.

Pirmam pirkiniui rekomenduočiau Interfit 32″ dydžio atšvaitą, kuris vienoje pusėje sidabrinis, kitoje – auksinis. Tai puikus pirkinys besimokančiam dirbti su šviesa fotografui.

Nuotolinis pultelis

Šie priedai naudojami įvairiais tikslais, viskas priklauso nuo Jūsų turimo produkto funkcionalumo. Pigus pultelis leis tiesiog padaryti nuotrauką neliečiant fotoaparato, kas naudinga fotografuojant naktį – išvengsite bet kokios vibracijos. Brangesnis galės būti užprogramuotas daryti serijas, kas naudinga užsiimant timelapse fotografija (Timelapse – kas tai?), turės daugiau įvairių funkcijų. Kokį rinktis priklauso nuo Jūsų poreikių. Jei nežinote kokio Jums reikia, vadinasi pakaks ir pigesnio, kurį panaudoję suprasite ar geresnis Jums reikalingas.

Pirmajam nuotoliniam pulteliui rekomenduočiau išleisti apie 100 Lt, už tokią kainą gautas produktas turės elementariausias ir būtiniausias funkcijas, tačiau jas atliks be priekaištų. Pigūs pulteliai po 50 Lt gali gretai sugesti ar prastai sutarti su fotoaparatu. Jei norite profesionalaus įrankio, tuomet turėsite būti pasiruošę išleisti apie 500 Lt – tiek kainuoja profesionalus pultelis turintis praktiškai visas įmanomas pulteliui funkcijas.

Baterijų laikiklis

Šie priedai dar žinomi batery grip vardu. Jų paskirtis yra prailginti fotoaparato veikimo trukmę nekeičiant baterijų. Šie laikikliai montuojasi fotoaparato apačioje, į juos dedami du ar trys akumuliatoriai, tad vietoj įprastai fotoaparate esančio vieno akumuliatoriaus, naudodami laikiklį turėsite du ar tris. Logiška – Jums fotoaparatas veiks atitinkamai ilgiau. Laikikliai naudingi gamtos fotografams, kuomet išvykstama ilgam iš namų, taip pat jie dažnai naudojami sporto fotografų, ir, be abejonės, vestuvių fotografų, kuomet fotografuojama daug ir ilgai.

Pirkdami baterijų laikiklį turėkite omenyje, kad fotoaparatams yra specialiai pritaikyti laikikliai, jie nėra universalūs ir netinka visiems fotoaparatams, visai kaip ir patys akumuliatoriai. Pasidomėkite koks laikiklis tinka Jūsų turimam fotoaparatui ir tokį įsigykite. Rekomenduoju net nesižvalgyti į pigią Kinijos rinką, iš kurios, atrodo, tokį patį laikiklį, kaip ir originalų, galima nusipirkti dvigubai ar trigubai pigiau. Perkant tokį laikiklį lošiate lyg loštumėte kazino – arba Jums pasiseks ir su juo problemų niekada nekils, arba, kas labiau tikėtina, jis suges ir, visiškai įmanoma, sugadins Jame sudėtus akumuliatorius. Verčiau išleisti daugiau, bet turėti patikimą daiktą, kuris, remiantis statistika, praktiškai niekad nesuges.

Taigi, apžvelgiau daugumą fotoaparato priedų, tikiuosi jog šie du straipsniai Jums padės nepasimesti gūdžiame fototechnikos miške. Jei turite kokių pageidavimų, kritikos ar komentarų – nepatingėkite to parašyti komentaruose!

Straipsnio autorius Gytis Dovydaitis iš fotofabrikas.lt/fotostudija.
Elektroninis paštas: gytis.dovydaitis@fotofabrikas.lt

VN:F [1.9.20_1166]
Rating: 8.1/10 (23 votes cast)
Nusipirkau fotoaparatą, kas toliau? II – Antraeiliai priedai, 8.1 out of 10 based on 23 ratings
Be Sociable, Share!

1 Comment for this entry

  • Valius Kancleris parašė:
    VA:F [1.9.20_1166]
    Rating: +5 (from 5 votes)
    VA:F [1.9.20_1166]
    Rating: 5.0/5 (7 votes cast)

    Esu tas pats autorius, – Valius Kancleris, kurio nuotrauka čia yra rodoma kaip pavyzdis naudojant ND filtrus. Turėčiau Jus pataisyti, šį mano nuotrauka buvo gauta naudojant ne ND filtrus, o IR (infraraudonųjų spindulių filtrą). Nenorėčiau kad skaitytojai būtų klaidinami.

    VA:F [1.9.20_1166]
    Rating: 5.0/5 (7 votes cast)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *